Išangės įplėša (fissura ani) vadinama išangės kanalo odos išilginė žaizda su išangės rauko spazmu.

Etiologija ir patogenezė nėra iki galo aiškios. Manoma, kad išangės įplėšai vystytis turi įtakos 4 veiksniai:

1. Lėtinis išangės rauko spazmas;
2. Išangės kanalo odos tamprumo mažėjimas (sergantiems hemarojumi, susidarius randams bei sergant kolitais);
3. Išmatų konsistencijos ir tuštinimosi dažnumo pokyčiai (95% užkietėjus viduriams, 5% viduriuojant);
4. Regeneracinių procesų sutrikimai išangėje.

Patogenezė yra tarsi ydingas ratas, kuriame šie veiksniai sąlygoja vienas kitą.

Skiriama:

• ūminė išangės įplėša (liga tęsiasi tik iki pusės metų);
• lėtinė išangės įplėša (įplėšos kraštai sukietėja, randiškai pakinta, defekto dugne matyti vidinio sfinkterio skaidulos). Atsiranda hipertrofuota išangės randinė išauga išeinamosios angos kanalo viduje ir hipertrofuota odos raukšlė ties distaliniu įplėšos galu. Neretai jos vadinamos vidiniu ir išorinių lydinčiaisiais polipais.

1 pav. Įplėšos vystymosi schema.

• Skausmas tuštinimosi metu.
• Kraujavimas (dažniausiai keli lašai ant popieriaus valantis ar siaura juostele ant vieno išmatų šono).
• Išangės išskyros.
• Pulsuojantis išangės skaumas praėjus kuriam laikui po tuštinimosi.

Negydant ūminė forma pereina į lėtinę formą.

2 pav. Lėtinė įplėša su lydinčiosiomis išaugomis.

Apžiūra:

• Nedaug praskyrus raukšles galima matyti pačią įplėšą (90% ties 6 val).
• Ties įplėša (6 ar 12 val) galima matyti hipertrofuotą odos raukšlę.

Tyrimas pirštu:

• Tyrimas skausmingas,
• Išangės raukas spazmuotas,
• Galima pračiuopti įplėšą ir vidinę randinę išaugą giliau įplėšos.

Anoskopija:

• Matoma įplėša ir „vidinis lydintysis polipas“.
• Įvertinama ar įplėšos dugne matosi išangės rauko skaidulos.
• Įvertinama ar susigormavę randiniai įplėšos kraštai.

Anoskopija, gali būti labai skausminga ir mažai gaunama papildomos informacijos. Todėl neretai atliekama nuskausminus arba po konservatyvaus gydymo kurso.

Sfinkteromanometrija:
Nustatomas padidintas nevalingo sfinkterio tonusas.

Parengė doc. Paulius Žeromskas.

Literatūra:

1. Žeromskas P., Poškus E. „Chirurginės koloproktologijos konspektai“ Mokymo priemonė studentams ir rezidentams. Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius. 2010.
2. Katie L. R. Cross, Steven R. Brown, Jos Kleijnen, James Bunce, Melanie Paul, Sophie Pilkington, Oliver Warren, Oliver Jones, Jon Lund, Henry J. Goss, Michael Stanton, Tatenda Marunda, Artaza Gilani, L. Wee Sing Ngu, Philip Tozer. The Association of Coloproctology of Great Britain and Ireland guideline on the management of anal fissure. Colorectal Disease. 2023;25:2423–2457.