1 pav. Hemorojus (haemorroides) – tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas (1 ) ir slinkimas žemyn (2 )
Kaveriniai kūneliai tai į kempinę panaši kraujagyslinė struktūra esanti tiesiosios žarnos pabaigoje po gleivine. Anatominiai sandarai būdinga tai, kad į juos atiteka arterinis kraujas. Todėl plyšus hemorojui kraujuoja gana intensyviai, srove arba lašais arteriniu krauju.
Ligos vystymuisi svarbu ne pati kraujagyslė, o jos sienelės ir aplinkinių jungiamojo audinio stiprumas. Paprasčiau sakant kūnelių karkaso stiprumas.
Didžiausi kaverniniai kūneliai išsidėstę ties 3, 7 ir 11 val. Juos krauju aprūpina didžiausios hemoroidalinės arterijos.
2 pav. Kaverninių kūnelių arterinė kraujotaka
Hemorojus, kaip liga, vystosi iš ypatingos kraujagyslinės struktūros, kokios nėra kitose anatominėse lokalizacijose. Manoma, kad kaverniniai kūneliai dalyvauja išmatų ir dujų sulaikyme. Jiems prisipidžius krauju gaunasi gana tamprus žiedas, kuris pilnai suspaudžia tiesiosios žarnos gleivinę.
Priklausomai nuo kraujo pripildymo, jos dinamiškai keičia tūrį ir užtikrina geresnį sandarumą ramybės būsenoje, ypač sulaikant dujas ir skystą turinį, kurį vien sfinkteriai sulaiko nepakankamai.
Hemorojų reiktų priskirti polietiologinių susirgimų grupei. Jo atsiradimą ir vystymas aiškina keletas teorijų. Tai rodo, kad nė viena iš jų nėra visiškai teisinga.
Kas yra hemorojus ir kaip hemorojus vystosi aiškinama jungtine Hansen – Haas – Thomson teorija.
H. Hansen (1977) hemorojaus atsiradimo teorija teigia, kad hemorojus išsivysto dėl kaverninių kūnų pasislinkimo žemyn dėl jų degeneracinių pakitimų. Pagal Hanseną, pagrindinis mechanizmas yra šių struktūrų paslankumo padidėjimas dėl jungiamojo audinio nusilpimo, kas lemia hemoroidų iškritimą. Tai lemia ne tiek venų išsiplėtimas, kiek anatominės karkasinės struktūros pokyčiu.
Vienas iš Hansen teorijos akcentų yra tai, kad jungiamasis audinys, kuris sujungia kaverninius kūnus su žarnos sienelės raumeninėmis struktūromis, laikui bėgant silpnėja. Tai gali būti dėl genetinių savybių, amžiaus pokyčių, mechaninio pertempimo – dažno stanginimosi ar kitų veiksnių. Kai jungiamasis audinys nebeatlaiko, pagalvėlės pasislenka žemyn, jų kraujagyslės išsiplečia, sienelė tampa plonesnė, labiau linkusi kraujuoti ar/ir prolapsuoti.
Hansen neatmeta kraujagyslinio faktoriaus. Ligai vystytis turi reikšmės tiek kraujo pritekėjimo, tiek nutekėjimo komponentai, kurie gali būti sutrikę. Vienareikšmiškai keičiasi kraujotaka prolabavusiose, žemyn pasislinkusiose kaverniniuse kūnuose.
Taip pat svarbūs raumenų (išoriniai, viduriniai sfinkteriai) tonusas ir neurovaskuliarinės kontrolės aspektai.
Thomson (1976) hemorojaus vystymosi teorija teigia, kad hemorojus atsiranda dėl padidėjusio veninio spaudimo tiesiosios žarnos kraujagyslėse, kuris sukelia venų išsiplėtimą ir hemoroidinių mazgų susiformavimą. Pagal šią teoriją, pagrindinis mechanizmas – tai veninė stazė, atsirandanti dėl sėdimo gyvenimo būdo, vidurių užkietėjimo, dažno stanginimosi ar padidėjusio intraabdominalinio spaudimo. Ši teorija ilgą laiką buvo dominuojanti, bet vėliau kritikuota dėl to, kad nepaaiškina visų klinikinių atvejų.
A. Haas (1984) hemorojaus atsiradimo teorija yra viena iš labiausiai cituojamų, nes ji dar labiau sistematizavo ankstesnes idėjas ir apibūdino hemorojų ne kaip grynai kraujagyslinę ligą, o kaip anatominės-uždegiminės kilmės sutrikimą.
Negalima išskirti vidinio ir išorinio hemorojaus. Tai vienos ligos dalys. Paciento patogumui kalbant apie simptomus dažniausiai ir naudojami „terminai“ –„vidinis hemorojus“ ir „išorinis hemorojus“.
Hemorojus stadijuojamas dažniausiai naudojant Goligher’io klasifikaciją, kurioje atsižvelgiama tik į vidinio hemorojaus mazgų iškritimą:
Goligher klasifikacija yra paprasta ir patogi klinikinei praktikai, bet jos ribotumas – siauras dėmesys tik mazgų iškritimui. Tačiau ši klasifikacija dažnai nekoreliuoja su simptomų intensyvumu, ir pačių mazgų dydžiu. Todėl vis dažniau siūlomos papildomos klasifikacijos ir vertinimo sistemos (pvz., Sodergren, PATE 2000, Nyhus modifikacijos), kurios apima simptomus, gyvenimo kokybės vertinimą bei anatominę įvairovę. Kadangi hemorojaus gydymas dažnai būna orientuotas į simptomų sunkumą siūlytina naudoti ir Sodergren (Haemorrhoid Symptom Severity Score, HSSS) skalę:
Kraujavimas
0 – niekada
1 – retai (pvz., <1 kartą per mėnesį)
2 – kartais (1–3 kartai per mėnesį)
3 – dažnai (1–3 kartai per savaitę)
4 – labai dažnai / kiekvieną tuštinimąsi
Mazgų iškritimas (prolapsas)
0 – niekada
1 – retai, savaime grįžta
2 – dažnai, savaime grįžta
3 – dažnai, reikia rankomis sugrąžinti
4 – nuolat iškritę, nesugrąžinami
Skausmas:
0 – jokio
1 – lengvas, retai pasitaikantis
2 – vidutinio stiprumo, kartais trukdo
3 – stiprus, dažnai trukdo kasdieninei veiklai
4 – labai stiprus, beveik nuolat
Niežėjimas / sudirginimas:
0 – jokio
1 – lengvas, retai pasitaikantis
2 – vidutinis, periodiškas
3 – stiprus, dažnai trukdantis
4 – labai stiprus, nuolatinis
Išskyros / šlapiavimas:
0 – niekada
1 – retai
2 – kartais
3 – dažnai
4 – nuolat
Įvertinimas: Bendras balas: 0–20
0 – nėra simptomų
1–5 – lengvi simptomai
6–10 – vidutiniai simptomai
11–15 – ryškūs simptomai 16–20 – labai sunkūs simptomai
3 pav. Hemorojus. IV stadija – iškritę 7 ir 11 val hemorojiniai mazgai.
Išorinis hemorojus – galvojama, kad tai išsiplėtęs kraujagyslinis rezginys, esantis po oda, žemiau Linea dentata (dantytosios linijos), išangės srityje. Kita versija, kad tai epitelizuoti iškritę vidiniai hemorojiniai mazgai.
Lokalizacija: po oda aplink išangę, todėl juos galima apčiuopti ar pamatyti kaip mazgelius.
Simptomai: išorinis hemorojus dažniausiai pasireiškia skausmu, kai atsiranda trombozė (susiformuoja krešulys). Trombuotas išorinis hemorojus būna kietas, mėlynos spalvos, labai skausmingas mazgelis.
Skiriasi nuo vidinių hemorojų tuo, kad yra padengtas odos epiteliu su skausmo receptoriais, todėl yra jautrūs skausmui, niežėjimui, perštėjimui.
Dažnai gali sukelti diskomfortą sėdint, vaikštant, tuštinantis, o plyšus – nedidelį kraujavimą. Neretai trukdo higienai.
Hemorojus yra nepiktybinis, lėtai progresuojantis, rimtesnių sveikatos problemų nesukeliantis specifinių tiesiosios žarnos ir išangės kraujagyslių (kaverninių kūnelių) susirgimas. Hemorojum sergama daug metų. Kartojasi paūmėjimai. Jų dažnis labai įvairus – nuo kelių per metus iki kelių per mėnesį. Ligos požymiai panašūs į kitas išangės ir tiesiosios žarnos ligas. Todėl atsiradus „hemorojaus simptomams“ būtina nedelsiant kreiptis pas proktologą ar koloproktologą.
Hemorojaus diagnostika yra labai paprasta. Nereikalinga įmatri, brangi įranga. Išorinis hemorojus diagnozuojamas apžiūrint išangę. Vidiniam hemorojui diagnozuoti reikalingas anoskopas.
Privalomi tyrimai hemorojui diagnozuoti:
Kaip gydomas hemorojus geriausia žino proktologas ar koloproktologas. Lietuvoje oficialiai tokio specialisto nėra. Yra Pilvo chirurgai (Abdominalinės chirurgijos gydytojas) ir Bendrieji chirurgai (Bendrosios chirurgijos gydytojas) kurie specializuojasi šioje srityje.
Yra daug hemorojaus gydymo būdų. Skirtingi gydymo būdai derinami tarpusavyje. Keli gydymo būdai gali būti naudojami vienu metu ar sekti vienas po kito. Todėl hemorojinių mazgų gydymas yra kompleksinis.
Kaip gydyti hemorojų gali padėti ir hemorojaus vertinimo algoritmas:
Pacientui sergančiam hemorojumi, dažnai svarbiausia yra ne tik medicininis gydymas, bet ir psichologinis nusiraminimas. Hemorojus daugeliui žmonių sukelia baimę, gėdą, nerimą („ar tai vėžys?“, „ar reikės operacijos?“).
Štai ką galima pasakyti pacientui, kad jį nuraminti:
Tai labai dažna liga.
Tai nėra pavojinga gyvybei.
Yra veiksmingų hemorojaus gydymo būdų.
Yra specialistai (proktologai), kurie gerai išmano, kaip gydomas hemorojus.
Simptomus galima lengvai kontroliuoti.
Nėra reikalo gėdytis ar bijoti.
Kodėl nereikėtų ignoruoti hemorojaus simptomų? Štai pagrindinės priežastys:
Trumpai: hemorojaus simptomų ignoravimas gali ne tik bloginti gyvenimo kokybę, bet ir uždelsti rimtesnių ligų diagnostiką.
Ne, hemorojus nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema – nors su amžiumi jis tampa dažnesnis, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad simptomatinis hemorojus pasitaiko iki 40 % suaugusiųjų, nepriklausomai nuo amžiaus, o didžiausias dažnis fiksuojamas 45–65 metų grupėje. Taigi, hemorojus – tai bet kurio amžiaus žmonių problema, tiesiog su amžiumi jo rizika didėja.
Jei jaučiate hemorojaus simptomus ar kitus proktologinius negalavimus, nelaukite, kol jie pablogės. Jeigu jus domina hemorojaus gydymas Vilniuje – mes žinome kaip gydyti hemorojų. Kviečiame registruotis profesionaliam hemorojaus gydymui telefonu +370 52101771 arba +370 603 30040. Registracija internetu: Mano daktaras | E-sveikata. Jeigu turite klausimų galite susisiekti ir el. paštu – info@zeromsku.lt
Parengė doc. Paulius Žeromskas.
Literatūra:
UAB ŽEROMSKŲ KLINIKA
